Daugiaraštė lietuvių kalba
Idėja būtų, panašiai kaip japonų kalboje, naudoti skirtingas abėcėles žodžių kamienam, skoliniam, ir gramatiniams junginiams -- tam, kad patyrinėti, kokia galėtų būti lietuvių kalba.
Aiškinant lietuviui, kokia sudėtinga yra Japonų kalba, padariau tokį palyginimą: įsivaizduok, kad lietuvių kalboje senoviniams žodžiams, galūnėms, ir gramatikai naudotume lotynų abėcėlę, o dažnų viduramžiškų žodžių kamienus rašytume hebrajų abėcėle, be to, užsienietiškus skolinius rašytume kirilica -- Japonų kalboje yra trijų tipų rašmenys - vienas perimtas iš kinų, kitas sugalvotas rašyti užsienietiškiems skoliniams iš anglų ir kt. kalbų, tuo tarpu dar vienas raštas baziniam japoniškam žodynui ir gramatikai (galūnių kaitymui).
Manau, kad būtų smagu pailiustruoti, bet tai šiuo momentu užtruktų per daug laiko. Visgi, būtų įdomu pasižiūrėti, kaip tai atrodytų, vien iš meninės pusės :)
Iš pokalbio el. paštu -- Kadangi hebrajų raštas iš kitos pusės, alternatyvus variantas galėtų būti graikiškos abėcėlės naudojimas.